ĮSIKRAUK ENERGIJOS!

Tauragės rajono savivaldybė kviečia
į gamtą

Tauragės rajono savivaldybė pristato iniciatyvą „Įsikrauk energijos“, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į emocinę sveikatą ir paskatinti daugiau laiko praleisti gamtoje. 

Kviečiame aplankyti 19 ypatingų Tauragės rajono vietų – tai piliakalniai, atodangos, upeliai, medžiai ir kiti gamtos objektai – žmogaus energijos įsikrovimo stotelės. Įsikrauti energijos iš gamtos? Taip! Patikrinta, išbandyta, veikia!

PAGRAMANTIS

Pagramančio atodanga

Pagramančio atodanga – tai skardis kairiajame Akmenos krante, įspūdingoje upės kilpoje, Pagramančio miestelio šiaurinėje dalyje. Atodangos aukštis – 29-31 m., o ilgis palei upę – 203 m. Akmenos slėnio atodangų vertė – tai viduriniojo ir viršutiniojo ledynmečių (pleistoceno) pjūvis. Tai lyg atversta ledynmečių knyga, kurios puslapius sudaro moreninio priesmėlio, smėlio, aleurito ir molio sluoksniai, palikti Lietuvą dengusių ledynų. Atodangos – beveik 200 tūkstantmečių Pagramančio apylinkių ir pietinio Žemaičių aukštumos šlaito geologinė istorija.

PAGRAMANTIS

Pagramančio apžvalgos bokštas

2015 m. atidarytas Pagramančio regioninio parko lankytojų centras, kuris įsikūręs ant skardžio prie Jūros ir Akmenos upių santakos. Pagramančio regioninis parkas įkurtas 1992 m. siekiant išsaugoti Akmenos ir Jūros upių slėnių bei miškų kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą, kultūros paveldo vertybes. Regioniniame parke yra išskirtinė ir unikali aukštapelkė – Plynoja. Į Jūros ir Akmenos upių santaką galima pažvelgti pakilus į apžvalgos bokštą.

PAGRAMANTIS

Lakštingalų slėnis

Poilsiavietė vietos miškininkų pastangomis buvo įkurta XX a. 7 dešimt., 2012 metais atnaujinta. Lakštingalų slėnis – vaizdingoje vietoje, Akmenos upės kilpoje. Suprojektuotas kaip nedidelis peizažinis parkas, jame nutiesti takeliai, įrengti keli tvenkiniai, pastatytos pavėsinės.

PAGRAMANTIS

Jūros upė prie Matiškių piliakalnio

Jūros upės turistinė trasa Pagramančio regioniniame parke prasideda Balskų kaime ir baigiasi Tauragėje. Plaukdami pamatysite įspūdingų atodangų, nuostabią gamtą, o Į pietus nuo Matiškių kaimo stūkso Matiškių piliakalnis.

PAGRAMANČIO

Plynosios
pažintinis takas

Takas įrengtas 2003 m. siekiant supažindinti lankytojus su Plynosios telmologiniu draustiniu. Tako ilgis 1,8 km.  Pelkėje gausu retų augalų ir gyvūnų rūšių, įrašytų į Raudonąją knygą.

PAGRAMANTIS

Lietuvos tūkstantmečio parkas

Parkas šlama prie Tauragės-Šilalės plento. Parkas įkurtas, kai ruošdamasis Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 1000-ečiui, šalies Jaunųjų miško bičiulių sambūris iškėlė iniciatyvą visose Lietuvos apskrityse pasodinti po ąžuolų parką ar giraitę. Parke jaunieji miško bičiuliai ir jų talkininkai pasodino daugiau kaip 2000 medžių ir sodinukų. Iš viso parke – 29 rūšys medžių ir krūmų.

PAGRAMANTIS

Meilės akmuo

Tai nedidelės kupetos formos, 0,9 m aukščio, riedulys. Pasak pagramantiškių, į šią romantišką vietą nuo seno mėgdavo ateiti jaunos poros „susigerinti“, aptarti tarpusavio santykius. Akmens vieta – arti Pagramančio piliakalnio, už upelio, slėnyje

PAGRAMANTIS

Genių ąžuolas

Medžio aukštis – 25 m, kamieno apimtis – 5,65 m. Pagal savo amžių ąžuolas išsiskiria įspūdingu stotu ir tvirta „sveikata“ – nematyti tokiems ilgaamžiams būdingos drevės ar nudžiūvusių šakų.

PAGRAMANTIS

Gudlaukio ąžuolas

Tai tikras karšinčius kiaurai peržvelgiamu, maždaug 6,4 m apimties, kamienu. Vidus išpuvęs tiek, kad į drevę gali sulįsti keli žmonės. Spėjama, kad ąžuolo amžius – 600 metų

PAGRAMANTIS

Gudlaukio kabantis tiltas per Jūrą Pagramančio regioniniame parke. Pagramančio regioninis parkas garsėja kabančių tiltų gausa, vienas jų – ir parko emblemoje. Iš viso jų parke yra 10. Šeši per Akmeną ir dar keturi per Jūros upę.

Gudlaukio
kabantis tiltas

PAGRAMANTIS

Tamošaičių akmuo „Milžinas“

Tai gamtos ir mitologijos paminklas. Milžinas tikrai nemenkas: beveik 5 m ilgio, 3 m pločio, daugiau nei 1 m aukščio. Ant akmens paviršiaus matyti 60 cm ilgio ir 25 cm pločio įduba, primenanti didžiule nagine apautos kojos atspaudą. Pasak padavimo, laiks nuo laiko ant akmens, esą, pasirodąs žilas senelis. Kartais jis būnąs raitas. O retkarčiais pasirodąs tik širmas, auksinėmis pasagomis kaustytas, žirgas.

ŽYGAIČIAI

Vaidilų-Visbarų tvenkiniai

Į pietus nuo Visbarų ir Vaidilų kaimų plačiai išsilieję Visbarų-Vaidilų tvenkiniai. Tvenkinius pamėgę reti, iš viso bent 30-ties rūšių paukščiai, tarp kurių: gulbės giesmininkės, mažosios ir juodosios žuvėdros.  Tvenkinių teritorijoje 2005 m. įsteigtas Visbarų biosferos poligonas.

ŽYGAIČIAI

Draudenių ežeras

Telkšo šalia jam vardą davusio kaimo, piečiau Vainuto-Tauragės plento. Rytų–vakarų kryptimi jo ovalas  nutįsęs apie 1,4 km,  didžiausias plotis – 1 km, o vidutinis gylis – 2 m. Ežero krantai žemi, gausiai apaugę, tik rytinis pakraštys aukštėlesnis ir tinkamas maudytis. Manoma, kad šis vandens telkinys susidarė baigiantis ledynmečiui, kai čia ištirpo didžiulis ledo luitas.

TAURAGĖ

Meižio poilsiavietė

Vieta, kur galite pasimėgauti ramybe ir tobulu vaizdu. Poilsiavietėje esantis tvenkinys sudarytas užtvenkus Juodės upelį, ant vandens įrengta medinė salelė.

TAURAGĖ

Lapynų mitologinis akmuo

Šis akmuo dar vadinamas Velnio akmeniu, pasiekiamas einant Lapynų pažintiniu taku. Pasakojama, kad akmuo iš dangaus nukrito perkūnijos metu, labai drėgnais ir nederlingais metais. Jam nukritus į žemę prasidėjo derlingi ir laimingi metai.

TAURAGĖ

Juodežeris arba ežeras Šilinis

Ežeras telkšo Karšuvos girios Šilinės girininkijoje. Jis pasižymi neįprasta augmenija bei gyvūnija. Šilinis – visai nedidelis, seklus ežerėlis, jo dugnas nusėtas storu dumblo sluoksniu, o pakrantės užpelkėjusios. Ežero vanduo neįtikėtinai juodas, todėl ežeras vadinamas ne tik Šilinio, bet ir Juodežerio vardais.

SKAUDVILĖ

Skaudvilės tvenkinys

Tvenkinys sudarytas užtvenkus Ančios upę. 2018-aisiais prie tvenkinio sukurta poilsio, laisvalaikio ir sveikatinimo zona.

SKAUDVILĖ

Skaudvilės atodanga

Skaudvilės atodanga - Ančios upės suformuotas skardis (atodanga) šiauriau Skaudvilės miesto. Aukštis viršija 20 metrų. Į šiaurės rytus nuo atodangos stūkso du Ivangėnų piliakalniai. Atodanga lengvai pasiekiama nuo kelio A12, taip pat važiuojant senąja atkarpa tiesiai per Skaudvilės miesto centrą.

LAUKSARGIAI

Vėjo jėgainės

2016-aisiais Tauragės regione įkurtas didžiausias vėjo jėgainių parkas Baltijos šalyse. Žvelgiant iš tolo jis sudaro vientisą, nepaprasto ir didingo grožio paveikslą.

Sekite mus Instagram

Lankykite gamtos objektus, fotografuokite ir žymėkite @ĮsikraukEnergijos savo instagram ir facebook paskyrose.

Turite klausimų ar pasiūlymų? Susisiekite!